2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Kalėdų dovanos

Nespėjau pastebėti, kaip vėl atėjo kalėdinis laikotarpis. Atrodo, tik neseniai jis čia buvo, tik puošėm eglutę, o vėliau nupuošėm ir dar mėnesį rankiojom eglutės spyglius iš baldų, parketo ir užuolaidų. Akimirka - ir Kalėdos vėl čia. O su Kalėdomis ir jau penktą kartą Viktorijos organizuojamas Kalėdų senelio slapuko apsikeitimas dovanėlėmis tarp kulinarinius tinklaraščius rašančių žmonių. Dalyvauju jau ketvirtąjį kartą, tad buvo labai smagu, jog šįkart, kaip ir pirmaisiais metais, mano Kalėdų senele slapuke tapo Skirmantė. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad dievinu kavą (kiti tai vadina priklausomybe, bet ką jie supranta), tad Skirmantės dovanėlė tikrai nudžiugino. Sėdžiu apsikabinusi garuojantį ir karamele kvepiantį kavos puodelį, žiūriu kalėdinį Hallmark filmą ir planuoju, ką veiksiu 2016-aisiais. 

Šiais metais dovanomis keitėmės ne tik tarp tinklaraštininkų, tačiau ir tarp Lietuvoje kiek mažiau populiaraus socialinio tinklo twitter naudotojų. Jei įdomu, apie Twitter Kalėdas (o taip pat ir apie tai, kas yra Twitter) galite pasiskaityti šiame naujienlaiškyje, o dovanėles, kurias twitter'iečiai siuntė vieni kitiems galite pamatyti čia.

Mano Twitter Kalėdos dovanėlė atkeliavo iš Vilniaus ir dovanotojas puikiai pataikė - rankų darbo natūralus muilas (tikrai visiems rekomenduoju!) bei prieskoniai - maltos garstyčios (kaip tik naminiam majonezui gaminti) ir malti kuminai (einu pirkti avinžirnių ir gaminsiu humusą).

Na, o pabaigai, jei vis dar svarstote, kuo pradžiuginti artimuosius, draugus ar mylimą kolegą, kurie mėgsta gaminti (ar valgyti) ir kuriems patinka gaminti įdomiau ir sveikiau, rekomenduoju dovanoti knygą Sveiki Pusryčiai ir Užkandžiai, kurios bendraautorė esu ir aš. Aš jau žinau, ką Kūčių vakarienei gaminsiu iš šios knygos, o jūs?

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Menemen (turkiška kiaušinienė)

Žymus JAV šefas David Rosengarten, vienoje iš savų knygų (Taste: One Palate's Journey through the World's Greatest Dishes) aptardamas kelionių ir gastronomijos sąveiką, gana taikliai nurodė: "Jei norite valgyti kaip namie... likite namie. Kelionės suteikia puikiausią galimybę pažinti kitos šalies virtuvę, tačiau šią galimybę prarasite, jei visiškai neatsiduosite tos šalies maistui, kol joje viešite." Ir aš manau, kad jis visiškai teisus, nes keliaudamas kažkur tūkstančius kilometrus ir pusryčiams, pietums ir vakarienei vis tiek valgydamas tai, ką paprastai valgai namie, netenki galimybės pažinti šalį iš kitos, neturistinės pusės. Mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti tos šalies virtuvę, David be kita ko pataria prieš važiuojant perskaityti viską, ką tik įmanoma rasti apie norimos šalies maistą: gaminimo knygas, kelionių ir restoranų gidus, maisto žodynus. Taip greičiau ir paprasčiau gaudytis naujoje šalyje ir naujoje virtuvėje.
Cituotą frazę ir patarimus radau knygoje apie Stambulą, kurią pasirinkau, nes norėjau daugiau sužinoti apie Turkijos virtuvę (nors žmonės šneka, kad Turkijos ir Stambulo virtuvės yra du skirtingi dalykai). O sužinoti norėjau dėl to, kad savaitgaliui turiu lėktuvo bilietus į magiškąjį Stambulą. Ir gana ilgą sąrašą patiekalų, kurių noriu paragauti lankydamasi ten. Jei tik mano pakeleivė per daug nesipriešins mano užmojams maitintis svilinto pieno pudingais ir orchidėjų šaknies milteliais pagardintais ledais.
Visi Stambulo kelionių gidai, tinklaraščiai ir straipsniai, rašydami apie Stambule įprastus pusryčius, minėjo menemen - turkišką maišytą kiaušinienę su pomidorais, tad dar prieš keliaudama labai norėjau ją išbandyti. Ir tikrai nenusivyliau. Tai vienas geriausias pastaruoju metu valgytų pusryčių patiekalų: švelniai salstelėję pomidorai, lengvo aštrumo suteikiantis čili pipiras, kreminį pojūtį priduodantis alyvuogių aliejus ir maistingi kiaušiniai. Tobula! O dar užtarkavus ožkos sūrio... mmm, galėčiau viena suvalgyti visą keptuvę. Tikiuosi, patiekalas patiks ir Jums ir ragaudami bent trumpam nusikelsite į ant Europos ir Azijos ribos įsikūrusį Stambulą.

Menemen (turkiška kiaušinienė)
2 dideli itin mėsingi pomidorai (~800-900 g)
1/3 raudonos paprikos
1 čili pipiras
4 kiaušiniai
3 šakelės čiobrelio
100 ml alyvuogių aliejaus
žiupsnelis druskos
Pomidorus nulupkite (nuplikykite ir tada odelė lengvai atsilups), pašalinkite sėklas ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Jei pomidoruose vis dar nemažai sulčių, jas nupilkite ir pomidorus šiek tiek nusunkite. Susmulkinkite čili pipirą ir raudoną papriką. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite čili bei papriką. Pakepkite kelias minutes, kol paprika ir čili suminkštės, bet neapdegs. Tuomet suberkite pjaustytus pomidorus ir nuo šakelių nuskabytus čiobrelio lapelius, išmaišykite ir kepkite kol iš pomidorų išgaruos vanduo (ar bent jau didžioji jo dalis). Kol pomidorai kepa, į dubenėlį įmuškite kiaušinius ir lengvai išplakite su žiupsneliu druskos. Kai pomidorų masė taps pakankamai tiršta, supilkite plaktus kiaušinius ir kelis kartus pamaišykite, leiskite kiaušiniams dar kiek pakepti, išmaišykite ir tiekite. Prie menemen tikrai labai tinka tarkuotas puskietis ožkos sūris, o taip pat kiaušinienę galite pagardinti fetos sūriu.

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis

Šiandien tikriausiai paskutinė šilta diena šiais metais. Ar tik čia man vienai taip atrodo, kad vasara be proto greit praėjo? Na, nors žmonės kalba, kad laikas su metais vis greičiau ir greičiau bėga. Juk kai buvom mokinukai, vasara būdavo tokia neapsakomai ilga, kaip, beje, ir pamokos, kurios, atrodo, tęsdavosi amžinybę. Tad, šiandien dar pasidžiaukim šiluma (kuria vasaros dienomis šiaip jau skųsdavomės, nes juk "kodėl taip kaaaaršta...") ir vakarienės valgykim ledus. Tiesa, minkštus, bananinius, be pridėtinio cukraus, bet puikiai atgaivinančius ir numalšinančius tą piktą "noriu ko nors skanaus" kirminą ir nesukeliančio kaltės jausmo po to. 

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis
9 prinokę bananai (supjaustyti riekutėmis ir sušaldyti per naktį)
200 ml kokoso pieno
0,5 arb. š. vanilės miltelių (ar vanilės ekstrakto)
30 g skaldytų kakavos pupelių (cacao nibs)
30 g migdolų plokštelių, lengvai paskrudintų ir atvėsintų
Skaldytas kakavos pupeles sumaišykite su migdolų plokštelėmis. Šaldytus ir riekelėmis pjaustytus bananus padalinkite į tris dalis. Į virtuvinį kombainą suberkite trečdalį bananų ir trečdalį kokoso pieno, o taip pat ir trečdalį vanilės miltelių. Įjunkite virtuvinį kombainą ir susmulkinkite bananų masę iki ji taps vientisa. Išverskite ledus į dubenį, užberkite trečdalį migdolų ir kakaos pupelių. Tą patį pakartokite ir su likusiomis dviem bananų, pieno ir vanilės miltelių dalimis. Visas tris dalis gerai išmaišykite, sukrėskite į tiekimui ant stalo skirtą indą, viršų papuoškite migdolais ir kakavos pupelėmis (taip pat galite puošti ir šviežiomis ar džiovintomis uogomis, riešutais ir pan.) ir skubėkite valgyti - ledai labai greitai tirpsta. Nesuvalgytus likusius ledus galite statyti į kamerą, tačiau turėkite omenyje, kad sušalę jie nebebus purūs.

2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais

Juokaudami sakome, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija ir kad turime net 3 milijonus krepšinio trenerių, bet kartu didžiuojamės, jog mūsų rinktinė (ar komandos) deda visas pastangas ir nugali net milžiniškų valstybių krepšininkus. Smagu, kai senukas bevardžiame Kipro automobilių nuomos punkte, turinčiame du automobilius, išgirdęs, iš kur mes, ima vardinti legendinius lietuvių krepšininkus, ar Amsterdamo Magna Plaza prekybos centre įsikūrusio suvenyrų kioskelio pardavėjas leidžiasi į diskusijas apie lietuvių krepšinio stiprybes. Ir kol dar neužsiminėte, kad lietuviai tikrai turi daugiau kuo didžiuotis ir garsinti Lietuvos vardą nei vien krepšinis (ir tikrai turim), išgirsti lietuvių krepšininkų vardus yra žymiai smagiau nei sulaukti gana suglumusio kinės žvilgsnio, net kai penkiomis kalbomis įvardini, iš kur atvažiavai (Lithuania! Lituania! Litouwen! Lituanie! Litauen!), ar replikos "A, Lietuva, aišku žinau - praėusią savaitę buvau Rygoje" iš brito, su kuriuo ką tik intelektualiai aptarinėjai koncertą, iš kurio abu išėjot. Taigi, šiandien, žiūrėdami Europos čempionato finalą, kad ir kaip jis pasibaigtų, būsim tikri, kad garsas apie mūsų krepšininkų jėgą ir Lietuvos vardą plinta vis toliau ir plačiau. Net iki Rio. 
O šio vakaro krepšinio rungtynėms alkiui ir nervams (o pažiūrėjus į visas jau sužaistas rungtynes, neabejotina, kad jų bus) numalšinti siūlau pasigaminti ementalio sūrio skrituliukų, kuriems traškesio suteikia sezamo sėklos, o dūmo skonio - rūkyta paprika, ir kurie puikiai dera prie alaus (tik jei Jums jau virš 18! Ir ne per daug!). Skrituliukams pasirinkau puskietį ementalio sūrį, kuris garsėja savo didelėmis skylutėmis, atsirandančiomis sūrį brandinant, ir puikiai lydosi bei apskrunda kepant. Iš prieš tris mėnesius gautos UAB "Eugesta" dėžės, pilnos daniškų Arla ir Lurpak pieno produktų šis ementalio sūrio pakutis buvo paskutinis. Liūdna, bet juk nepritaupysi sūrio visam gyvenimui, juolab, kad vakar mačiau jo pirkti Rimi. Taigi griebkit sūrį ir einam gaminti užkandžių vakarui. 

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais
150 g Arla "Emmental" sūrio (1 pakutis)
1 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
1,5 š. sezamo sėklų
Sūrį sutarkuokite stambia tarka, įmaišykite sezamo sėklas ir rūkytos paprikos miltelius ir gerai išmaišykite. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir formele (ar pirštais) formuokite apskritimus: pridėję sluoksnį sūrio mišinio uždėkite medinį pagaliuką/iešmelį ir jį paslėpkite po dar vienu sūrio sluoksniu (iš viso turėtų išeiti 9-10 skrituliukų). Skardą (ar skardas) pašaukite į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 7-8 minutes, kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus. Stebėkite, kad sūris nesudegtų (geriau jau trumpiau kepti nei per daug). Ištraukę skardą iš orkaitės, leiskite atvėsti ir tada skrituliukus atsargiai nulupkite nuo popieriaus. Skrituliukai paruošti vakarui!

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Vinalia Rustica šventė Monte Pacis Pažaislyje

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Ruduo man asocijuojasi ne su lietingomis dienomis ar vis didėjančiu saulės trūkumu. Tikrai ne. Ruduo reiškia spalvas visur, kur tik pasisuksi: derliuje, lapuose, danguje. Ruduo reiškia jaukumą. Neabejoju, kad Monte Pacis svetingumo komplekso kolektyvas, jau antrus metus organizuojantis Vinalia Rustica vyno šventę, su manimi visiškai sutinka, nes Vinalia Rustica šventėje netrūko nei spalvų ar jaukumo, nei naujų atradimų ir įspūdžių.
Praėjusią savaitę pradžiugino į elektroninį paštą atkeliavęs kvietimas apsilankyti Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame Monte Pacis svetingumo komplekse vyksiančią Vinalia Rustica šventę. Čia jau antrus metus vyno importuotojai ir Lietuvos vyno gamintojai susirenka papasakoti ir pristatyti lankytojams naujus vynus ir, be abejo, jais pavaišinti. Vos įžengusias pro Pažaislio vienuolyno kiemo vartus mus pasitiko besišypsanti mergina, kuri įteikė Monte Pacis ženklu pažymėtas vyno taures ir palinkėjo gero vakaro. Iš tiesų, apeiti visus raudonus, baltus, rausvus, putojančius ir net nealkoholinius vynus pristatančius vyno stendus, paragauti siūlomų vynų ir išsiklausinėti apie kiekvieną vyną būtų prireikę visos dienos (užtat gerai, kad šventė vyksta dvi dienas). Be vyno, čia taip buvo galima rasti Sakiškių alaus stendą (kuriame, beje, merginos informavo, kad šią savaitę Sakiškių alus išleidžia naujo - jau ketvirto - skonio alų, tad dabar labai smalsu, koks jis), paragauti Gerėja sūris sūrių (o jie sūrius gamina tik iš nepasterizuoto pieno, todėl visos gerosios pieno savybės ir vitaminai, kuriuos karvutė surenka iš žolės, išlieka!), Šušvės midaus ir kitų (prie kurių mes tiesiog nebespėjome prieiti). 
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Monte Pacis ir aplinką, stalus ir stendus puošę "Studija Si 888" meistrai tikrai pasistengė sukurti stebuklingą rudenišką nuotaiką. Neįtikėtina, bet papuošimui jie sunaudojo 100 kg obuolių, 480 kg vynuogių, 1 400 gėlių žiedų ir kitų elementų. Ir, nors šiaip jau kiemas šurmuliavo nuo šventiškai nusiteikusių lankytojų, atmosfera buvo užburianti ir labai romantiška, ypač į pavakarę, kai nusileido saulė ir Liepų alėjoje padengtą stalą apšvietė tik jį puošiančios žvakės.

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Jau visai sutemus Monte Pacis restorano šefas Ernestas Viršilas pakvietė svečius vakarienės, kurios meniu buvo specialiai sukurtas taip, kad derėtų prie lietuviško uogų ir vaisių "Gintaro Sino vyno".

Atmosfera, maistas, gėrimai, žmonės - viskas buvo tikrai magiška, tad gailėjausi nepasiėmusi su savimi DSLR fotoaparato, kad ta magija galėčiau pasidalinti su jumis (atsiprašau dėl savo kelių nelabai kokybiškų nuotraukų, darytų telefonu, bet visą grožį galite pamatyti profesionalaus fotografo nuotraukose).
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Vakarienę pradėjome paštetu (kuris buvo siurprizas, neįtrauktas į meniu), toliau sekė krevetės, keptos chorizo aliejuje, suteikusio joms aštrumo, patiektos su wakame jūros dumblių salotomis, agurkų granite ir krevečių kapotiniu bei akomponuojamos lietuviško rožinio vaisių ir uogų vyno. Antrasis patiekalas buvo trimis skirtingais būdais ruošta kiauliena (papilvė, išpjova ir sprandinė), patiekta su šviežiomis bulvytėmis ir grybų padažu - sutiksiu su Indre, kad papilvė tiesiog tirpo burnoje. Prie šio patiekalo buvo parinktas raudonas uogų vynas, kurį nuo šiol skelbiu savo mėgstamiausiu raudonu vynu - švelnus, su netikėtu uogų (mėlynių? juodųjų serbentų?) skoniu.

Kadangi trečiasis meniu patiekalas buvo žuvis, skonio receptoriams atšviežinti svečiams buvo patiektas obuolių šerbetas su karamelizuotais riešutais - puikiai jaučiamas šviežiai spaustų obuolių sulčių skonis tikrai atgaivino. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjome pasilikti ir paragauti kitų dviejų patiekalų - meduje marinuotos kuprės bei Pažaislio obuolių obuolienės, patiektos su lietuviško sūrio kremu, bet tikrai pavydžiai spoksojome į kitų svečių Facebook ir Instagram paskyrose pasidalintas šių patiekalų nuotraukas.
Dėkui organizatoriams už kvietimą ir puikią šventę, dalyviams - už kantrybę aiškinant apie skirtingus vynus ir jų savybes, o svečiams - už puikią kompaniją ir šypsenas.

Ir dar, kadangi kažkaip neradau, kur dar kartą išreikšti savo naujai įsižiebusią meilę lietuviškam vynui, pasikartosiu: lietuviškas Gintaro Sino vynas yra tiesiog nepakartojamas!

Jau šventės vakarą įsigijome desertinio obuolių ledo vyno (kuris, kaip ir dauguma ledo vynų, yra kiek brangesnis ir saldesnis už savo kolegas vynus). O kitą vakarą, vykdama į svečius, užsukau nusipirkti dar du Gintaro Sino vynus - pusiau saldaus aviečių vyno ir jau mano minėto raudono uogų vyno. Vynotekoje pasiteiravus, kur stovi lietuviški vynai, pardavėjas gana nesmagiai mostelėjo ranka "Čia, bet tik tiek..." - Gintaro Sino vynai ir buvo visa lietuviško vyno pasiūla. Vis tik, man labai džiugu, kad ta pasiūla atsirado ir kad ji visai neprasta, tad turėdami galimybę, būtinai paragaukite. 

2015 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele

Kai su broliu buvome vaikai, tėvai kartą į metus išsiruošdavo į kelionę autobusu į kurią nors pietų šalį: Graikiją, Italiją, Ispaniją ir pan. Ir mes jų tikrai nuoširdžiai laukdavome grįžtant (ir ne tik dėl to, kad mus palikdavo su itin griežta močiute... tiksliau net dviem močiutėm). Tėvų grįžimo proga visada bandydavome paruošti jiems ką nors skanaus, pvz., pyragą, puoštą grietinėle (ir niekaip nesuprasdavau, kodėl grietinėlė susitraukdavo šaldytuve) ar želė tortą (na, tiksliau tiesiog želė tortinėje). Tiesa, gaminant pastarąjį, didesnioji dalis želė atsidūrė ant šaldytuvo lentynos ir sienelių, kadangi nesandari maksiminė torto forma leisdavo skysčius pro apačią ir želė prieš sustingdama išbėgo į šaldytuvą. Tai buvo pamoka ateičiai, kaip svarbu pasirinkti tinkamus virtuvės įrankius (tėvai irgi  kažkodėl nebuvo labai sužavėti staigmena šaldytuve). Kai prieš kurį laiką su manimi susisiekė namų apyvokos reikmenimis prekiaujanti UAB "Gerduva" ir pasiūlė išbandyti vokišką "Kaiser" prekės ženklo 26 cm kepimo formą, buvau beveik atsisakanti, nes kepimo formų aš turiu... Tačiau pasiskaičiusi apie pačią "Kaiser" formą, suvokiau, kad nieko panašaus net nesu mačiusi, o maniškės kokybe niekaip neprilygs šiai. Pirmiausia, ši forma turi platesnį dugną, kuris neleis išbėgti nei želė, nei kepamų mėsiškų pyragų sultims, be to, paviršius atsparus peiliams, todėl galima drąsiai pjaustyti tiesiai ant formos dugno (o formai dar taikoma 10 metų garantija, tad užteks ilgam), formos paviršius nelimpantis, o pati forma pagaminta iš geros kokybės metalo (išėmusi iš šaldytuvo formą su pyragu 2 valandas karštą dieną vežiau automobilyje ir, nepatikėsite, forma ir pyragas išliko vėsūs; manau, kad formą imsiu naudoti ir kaip indą naminiams ledams šaldyti, nes tikrai puikiai išlaiko ne tik šilumą, bet ir šaltį). Žodžiu, jei Jums reikia geros ir tikrai kokybiškos torto formos, keliaukite į Gerduva, kuri yra oficiali "Kaiser" prekės ženklo atstovė Lietuvoje, ir išsirinkite vieną iš "Kaiser" kepimo formų linijos "La Forme" formų. Tikrai nuoširdžiai sakau, mane ši kepimo forma sužavėjo. 
Ir, nors šiaip jau 26 cm forma idealiai tiks didžiuliam saldžiam tortui iškepti, šįkart siūlau pamėginti pagaminti nesaldų pyragą su tunu, kuris padės pasotinti nemažą būrį išalkusiųjų. 

Tuno pyragas su bolivinių balandų plutele
3 puodeliai virtų bolivinių balandų (kynvos) (apie 175 g nevirtų)
2 nedideli svogūnai
4 skiltelės česnako
8 XL dydžio kiaušiniai,
800 g konservuoto tuno aliejuje (geriausia alyvuogių aliejuje, bet jei nerasite, tiks ir saulėgrąžų)
125 ml kokoso pieno
2 arb. š. kario miltelių
0,5 arb. š. garstyčių miltelių
sauja petražolių (susmulkinus turėtų būti apie 0,25 puodelio)
druskos
juodųjų pipirų
Bolivines balandas išvirkite (nepamirškite nuplauti prieš virdami; vandens ir bolivinių balandų turėtų būti santykiu 2:1), palikite atvėsti. Vieną svogūną susmulkinkite, įmuškite vieną kiaušinį, suberkite bolivines balandas, kario miltelius, įberkite žiupsnelį druskos, pipirų, viską gerai sumaišykite. Torto formą ištepkite alyvuogių aliejumi, supilkite bolivinių balandų mišinį ir jį paskirstykite po formos dugną ir šonus. Konservuotą tuną gerai nusunkite ir paskirstykite ant bolivinių balandų pagrindo. Dubenyje išplakite likusius kiaušinius ir kokoso pieną, suberkite susmulkintą antrąjį svogūną ir česnako skilteles, įberkite 0,5 arb. š. garstyčių, druskos, pipirų, susmulkintas petražoles, gerai išmaišykite ir supilkite ant tuno. Paskirstykite, kad kiaušinių mišinys padengtų visą pyragą. Orkaitę įkaitinkite iki 170 С ir orkaitėje pyragą kepkite apie 50 min. (jei naudojate ne "Kaiser" kepimo formą, po forma padėkite kitą skardą ar patieskite popieriaus, nes tuno sultys/aliejus kepant gali varvėti ir tada teks valyti visą orkaitę). Pyragą patiekite su česnakiniu ar krienų padažu. 

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Keptas sumuštinis su HAVARTI sūriu ir žiedinio kopūsto duona

Nežinau, ar jums teko žaisti The Sims žaidimą (toks kompiuterinis žaidimas, kuriame reikia kontroliuoti skaitmeninę šeimą ir rūpintis jos gerove - gyvenimo simuliacija), bet jame sims'ai (tie skaitmeniniai žmogeliai) net ir su menkais gaminimo mokėdavo pasigaminti tokius kvadratėlius (kurie maniškiams kažkodėl dažniausiai sudegdavo) - grilled cheese (kepti sumuštiniai su sūriu). Pas mus Lietuvoje tai gana retai randamas valgis, bet JAV grilled cheese - vienas pagrindinių "jaukaus maisto" (comfort food) patiekalų - dvi gausiai sviestu apteptos duonos riekutės ir tarp jų ištirpęs tįstantis sūris, apkeptos keptuvėje. Jauku, greita ir paprasta. Tačiau tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali ar nenori valgyti gliuteno ar net grūdų, ne visada taip paprasta pasimėgauti tokiu jaukiu maistu. Beeeeeet, į pagalbą vėl galime pasitelkti dažną šio tinklaraščio svečią - žiedinį kopūstą (odžių jam nebekursiu, nes jau darosi nebesmagu, kad pusė tinklaraščio įrašų mini mano meilę žiediniam kopūstui ir jo universalumui). Ir patikėkit manimi, (kaip visada) žiedinio kopūsto skonio šiuose sumuštiniuose tikrai nejusite. Aš pažadu!
Taigi, pasirūpinom duona, tad reiktų kito itin svarbaus ingrediento - sūrio, geriausia puikiai tirpstančio ir pasižyminčio išskirtiniu skoniu. Kaip jau minėjau, UAB "Eugesta", pristatydama Lietuvos rinkai naują Danijos prekės ženklo "Arla" produkciją, nemažai tinklaraštininkų pavaišino naujais sūriais, tarp kurių buvo ir man dar negirdėtas Havarti sūris. Havarti - tai puskietis daniškas karvės pieno sūris. Man patiko jo švelnus, nepretenzingas ir net kiek saldokas skonis. Tai, kad Havarti puikiai tirpsta, ir nulėmė jo likimą atsidurti tarp dviejų žiedinio kopūsto duonos riekučių.

Keptas sumuštinis su Havarti sūriu ir žiedinio kopūsto duona
1 vidutinis žiedinis kopūstas
1 kiaušinis
50 g mocarelos sūrio (1 nedidelis rutuliukas)
0,5 arb. š. druskos
0,25 arb. š. maltų juodųjų pipirų
1 š. sviesto
100 g Havarti sūrio (kurio įsigyti rasite Rimi parduotuvėse)
Žiedinį kopūstą sulaužykite į žiedynėlius, suberkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite, kol žiedinis kopūstas ims priminti ryžių grūdelius. Žiedinio kopūsto turėtumėte gauti apie 3 puodelius (750 ml), kuriuos supilkite į mikrobangų krosnelei atsparų indą. Indą su žiediniu kopūstu statykite į mikrobangę, nustatykite aukščiausiu pajėgumu ir kaitinkite 8 minutes, kol žiedinio kopūsto "grūdeliai" išvirs. Ištraukę leiskite šiek tiek pravėsti ir tuomet išvirusius "grūdelius" gerai nusunkite per marlę ar sūrmaišį (tačiau nepamirškite atvėsinti, nes priešingu atveju - nusideginsite). Žiediniame kopūste turi beveik nelikti jokio skysčio, kuris galėtų sugadinti duonos riekučių patvarumą. Į nusunktą žiedinį kopūstą įmuškite kiaušinį, suberkite druską, pipirus, sutarkuokite mocarelos sūrį ir gerai išmaišykite. 
Orkaitę įkaitinkite iki 220 C temperatūros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumį, kurį gausiai ištepkite alyvuogių aliejumi. Žiedinio kopūsto masę padalinkite į keturias dalis ir formuokite duonos riekutes (o jos nebūtinai turi būti kvadratinės - tiks ir stačiakampės, apvalios, ovalios, trikampės, oktagono formos ir kt.). Kepimo skardą kiškite į orkaitę ir kepkite 16 min. arba iki riekutės gražiai apskrus. Ištraukite skardą ir palikite 10 min. atvėsti, o po to atsargiai nuo popieriaus nulupkite žiedinio kopūsto duonos riekutes. Sutarkuokite Havarti sūrį (jei kiek sunkoka tarkuoti, galite sūrį šiek tiek pašaldyti, tik prieš tai nepamirškite išimti sūrio gabaliukus skiriančių popieriaus juostelių). Duonos riekelių vieną pusę aptepkite sviestu. Po vieną riekutę sviestuotąja puse dėkite į įkaitintą keptuvę, ant viršaus berkite pusę sutarkuoto Havarti sūrio ir uždenkite kita riekute (šįkart sviestu ištepta puse turėtų žiūrėti į viršų). Sumažinkite ugnį ir sumuštinį apkepkite iš pradžių iš vienos pusės (apie 2-3 min.), o tada apvertę, iš kitos (taip pat 2-3 min.). Tą pačią procedūrą pakartokite ir su kitomis dviem riekutėmis. Ir, be abejo, nepamirškite suvalgyti, kol dar šilti. 
Receptas pritaikytas iš The Iron You.