2016 m. liepos 15 d., penktadienis

Jaunų bulvyčių salotos su mėlynojo pelėsio sūriu

Prieš pusantro mėnesio persikrausčiau. Pakeičiau gyvenamą vietą, miestą, darbą, vyr... (oi, per daug įsijaučiau), palikau draugus, užsiėmimus (vis dar liūdžiu savo nerealios jogos instruktorės Linutės ir patrakusios zumbos trenerės Medos) ir tiesiog išvažiavau. Netoli, tiesa. Bet net nedideli pokyčiai yra pokyčiai. Kažkada rašiau, kad nereikia bijoti naujų dalykų ir liūdėti dėl senųjų pabaigos. Tikrai nereikia. Bet kaip viskas neįprasta ir reikalauja laiko priprasti. Pvz., vis dar negaliu priprasti prie fakto, kad mano nauja virtuvė yra tiesiog neįtikėtinai tamsi. Net vidury dienos ten tamsu kaip kokiam sandėliuke po laiptais. Arba pvz., prie fakto, kad didesniame mieste viskas ilgiau trunka ir mažiau laiko lieka gaminimui. Be to, kas nori ilgai sėdėti toje tamsioje virtuvėje. Tad viskas, ką gaminau pastaruoju metu yra itin greiti patiekalai. Kaip kad šios bulvyčių salotos. 
Kad jau prašnekom apie pagrindinį šio įrašo kaltininką, atkreipsiu dėmesį, kad salotos pagardintos mėlynojo pelėsio sūriu – Castello Bleu Burger Blue*. Ne, neišsigąskite, aš tebemoku skaityti ir puikiai suprantu, kad šis sūris tobuliausiai tinka pagardinti mėsainiams, bet kadangi neturiu grilio, mėsainių bent jau laikinai nekepu. Tačiau... jei į savo rengiamą mėsainių vakarėlį pasikviestumėte mane (ahem... laukiu kvietimo), pažadu šio sūrio** parūpinti (beje, mėsainių su pelėsiniu sūriu receptą rasite Indrės tinklaraštyje). 
*Kaip ir pernai, UAB Eugesta, Lietuvoje atstovaujanti įvairiausius prekės ženklus, pasiūlė maisto tinklaraštininkams išbandyti įvairių naujų gaminių, tarp kurių buvo ir Castello sūrių. Nors sūrius gavau dovanų, tačiau nuomonė ir receptas yra mano. 
**O jis tobulai tinka ir prie vyno – mano draugės šį faktą patvirtina.

Jaunų bulvyčių salotos su mėlynojo pelėsio sūriu
14 mažų šviežių bulvyčių
2 riekelės Castello Bleu Burger Blue sūrio (arba daugiau... daugiau visada yra geriau nei mažiau)
2 saliero kotai
1 svogūno laiškų galvutė
1/4 raudonojo svogūno
1 skiltelė česnako
saujelė petražolių
100 ml majonezo
žiupsnelis druskos
žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
1 arb, š. šviežių citrinos sulčių
Bulvytes nuskuskite (ar tiesiog gerai nuplaukite), supjaustykite į keturias dalis ir suberkite į nedidelį puodą su vandeniu. Virkite ~15 min. (ar iki kol bulvytės suminkštės). Kol bulvės verda, smulkiai supjaustykite raudonąjį svogūną, svogūno laiškus, saliero kotus ir suberkite į didesnį dubenį. Susmulkinkite česnako skiltelę ir sumaišykite su majonezu, druska, pipirais bei citrinos sultimis. Išvirusias bulvytes nusunkite ir leiskite pravėsti, o tada suberkite į didesnį dubenį. Į tą patį dubenį supilkite majonezo padažą, smulkintas petražoles bei sutrupinkite mėlynojo pelėsio sūrį. Išmaišykite ir padalinę į dvi dalis tiekite (jei mėgstate aštriau, salotas galite pagardinti čili dribsniais, kaip kad padariau aš).

2016 m. gegužės 18 d., trečiadienis

Graikiškas suktinukas su vištiena ir kopūstais

Pirmoji metų pusė (na, beveik pusė) nuo manęs pabėgo. Ir dar tokiu greičiu, kad net Usain Bolt'ui būtų ko pasimokyti. Bet rimtai galiu pasakyti, kad 2016-ųjų pirmi penki mėnesiai buvo pamišę. Žinot, kas yra smagiausia? Netikėtumai: įvykiai, žmonės, kelionės, nutikimai, kurių sausio pirmąją net nesitikėjau patirti, išvysti ir sutikti. Aš esu iš tų (gana įkyriai laimingų) žmonių grupės, kurie tiki, kad net tie dalykai, kurie šiuo metu atrodo kaip tamsus debesis, iš tiesų atneša galimybes augti ir tobulėti. Kovą skundžiausi, kad šiemet norėjau dviejų dalykų ir abu jie išsprūdo pro pirštus, o balandį jau džiaugiausi tokia įvykių eiga, nes tik jos dėka atsivėrė naujos pažintys, patirtys ir galimybės.
Šnekant apie tobulėjimą, šitas suktinukas savo išvaizda tikrai galėtų patobulėti, tačiau skonio atžvilgiu jam nėra lygių. Iš linų sėmenų, migdolų ir kokoso miltų pagaminti paplotėliai šiek tiek primena rūgštoką ruginės duonos skonį, o žagreniu gardinta vištiena ir kopūstų salotos yra pavasariškai gaivios ir idealiai dera tarpusavyje. Tiesa, paplotėlius galite naudoti ne tik salotoms įsukti, bet ir kaip picos pagrindą ar supjaustę gabalėliais ir pakepę orkaitėje kaip traškučius prie užtepėlių ar salotų.

Paplotėliai
100 g migdolų miltų
110 g maltų linų sėmenų
30 g kokoso miltų
2 š. balkšvojo gysločio sėklų luobelių (rasite specializuotose maisto parduotuvėse arba vaistinėse)
2 š. maltų ispaniškojo šalavijo sėklų (galite patys susimalti kavamalėje)
1 arb. š. druskos
1 arb. š. saldžiosios paprikos miltelių
0,5 arb. š. česnako miltelių (malto džiovinto česnako)
1 puodelis (250 ml) drungno vandens
Sausus ingredientus sumaišykite dubenyje. Supilkite vandenį ir gerai išmaišykite bei išminkykite rankomis. Tešlos rutuliuką palikite 30-60 min. pastovėti (ant spintelės ar šaldytuve), kad maltos sėklos išbrinktų. Tešlą padalinkite į penkias apylyges dalis ir kiekvieną jų plonai iškočiokite (geriausia - ant silikoninio kilimėlio, kadangi tešla ganėtinai lipni) ir uždėję ką nors apvalaus (lėkštę? puodo dangtį?) apipjaukite. Iš tešlos likučių padarykite naujus kamuoliukus ir juos kočiokite į naujus paplotėlius.

Graikiški suktinukai su vištiena ir kopūstų salotomis
3 vištos krūtinėlės puselės
žiupsnelis druskos
žiupsnelis maltų juodų pipirų
2 arb. š. alyvuogių aliejaus
3 š. + 1 š. malto žagrenio (rasite prie artimųjų rytų prieskonių)
2 arb. š. + 2 arb. š. kmynų
140 g šviežio kopūsto
1 storas saliero kotas (ar 2 plonesni)
2 morkos (170 g)
1/2 raudonojo svogūno (50 g)
1 obuolys
1 čili pipiras
1,5 š. obuolių acto
150 ml graikiško jogurto
saujelė mėtų lapelių
Jei paplotėlius naudosite tik salotoms susukti, tuomet į keptuvę įdėkite 1 arb. š, kokoso aliejaus ar ghi sviesto, keptuvę įkaitinkite ir dėkite po vieną paplotėlį. Kiekvieną paplotėlio pusę apkepkite dvi minutes, kol jis švelniai paruduos (neperkepkite, kitaip paplotėliai taps traškučiais). Iškepusius atidėkite į šoną.
Vištienos krūtinėles supjauskite išilgai juostelėmis, pabarstykite druska ir pipirais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir išmaišykite, kad juostelės pasidengtų prieskoniais ir aliejumi. Juosteles dėkite į įkaitintą keptuvę ir apskrudinkite iš abiejų pusių (šiuo atveju tik apskrudinkite, nekepkite iki galo). Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir 3 š. malto žagrenio paskleiskite plonu sluoksniu, ant viršaus užberkite 2 arb. š. kmynų. Apskrudintą vištieną iš abiejų pusių išvoliokite šiuose prieskoniuose ir tuomet kiškite į iki 200 C įkaitintą orkaitę 5-6 min.
Kol vištiena kepa, smulkiai supjaustykite (ar sutarkuokite) kopūstą, saliero kotus, išilgai perpjaukite ir plonai supjaustykite morkas, svogūną, plonais šiaudeliais supjaustykite obuolį. Daržoves sumaišykite, įpilkite obuolių acto ir jas minkydami gerai išmaišykite, kad iš daržovių išsiskirtų sultys. Suberkite likusius žagrenį ir kmynus, įmaišykite graikišką jogurtą. Susmulkinkite čilį pipirą ir šiek tiek mėtų lapelių bei įmaišykite į kopūstų salotas.
Iškepusias vištienos juosteles supjaustykite į kelias dalis. Ant paplotėlio dėkite porą šaukštų kopūstų salotų ir šiek tiek vištienos, vyniokite ir tiekite.
Receptai pritaikyti iš KetoDiet Blog ir FoodTube.

2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Kalėdų dovanos

Nespėjau pastebėti, kaip vėl atėjo kalėdinis laikotarpis. Atrodo, tik neseniai jis čia buvo, tik puošėm eglutę, o vėliau nupuošėm ir dar mėnesį rankiojom eglutės spyglius iš baldų, parketo ir užuolaidų. Akimirka - ir Kalėdos vėl čia. O su Kalėdomis ir jau penktą kartą Viktorijos organizuojamas Kalėdų senelio slapuko apsikeitimas dovanėlėmis tarp kulinarinius tinklaraščius rašančių žmonių. Dalyvauju jau ketvirtąjį kartą, tad buvo labai smagu, jog šįkart, kaip ir pirmaisiais metais, mano Kalėdų senele slapuke tapo Skirmantė. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad dievinu kavą (kiti tai vadina priklausomybe, bet ką jie supranta), tad Skirmantės dovanėlė tikrai nudžiugino. Sėdžiu apsikabinusi garuojantį ir karamele kvepiantį kavos puodelį, žiūriu kalėdinį Hallmark filmą ir planuoju, ką veiksiu 2016-aisiais. 

Šiais metais dovanomis keitėmės ne tik tarp tinklaraštininkų, tačiau ir tarp Lietuvoje kiek mažiau populiaraus socialinio tinklo twitter naudotojų. Jei įdomu, apie Twitter Kalėdas (o taip pat ir apie tai, kas yra Twitter) galite pasiskaityti šiame naujienlaiškyje, o dovanėles, kurias twitter'iečiai siuntė vieni kitiems galite pamatyti čia.

Mano Twitter Kalėdos dovanėlė atkeliavo iš Vilniaus ir dovanotojas puikiai pataikė - rankų darbo natūralus muilas (tikrai visiems rekomenduoju!) bei prieskoniai - maltos garstyčios (kaip tik naminiam majonezui gaminti) ir malti kuminai (einu pirkti avinžirnių ir gaminsiu humusą).

Na, o pabaigai, jei vis dar svarstote, kuo pradžiuginti artimuosius, draugus ar mylimą kolegą, kurie mėgsta gaminti (ar valgyti) ir kuriems patinka gaminti įdomiau ir sveikiau, rekomenduoju dovanoti knygą Sveiki Pusryčiai ir Užkandžiai, kurios bendraautorė esu ir aš. Aš jau žinau, ką Kūčių vakarienei gaminsiu iš šios knygos, o jūs?

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Menemen (turkiška kiaušinienė)

Žymus JAV šefas David Rosengarten, vienoje iš savų knygų (Taste: One Palate's Journey through the World's Greatest Dishes) aptardamas kelionių ir gastronomijos sąveiką, gana taikliai nurodė: "Jei norite valgyti kaip namie... likite namie. Kelionės suteikia puikiausią galimybę pažinti kitos šalies virtuvę, tačiau šią galimybę prarasite, jei visiškai neatsiduosite tos šalies maistui, kol joje viešite." Ir aš manau, kad jis visiškai teisus, nes keliaudamas kažkur tūkstančius kilometrus ir pusryčiams, pietums ir vakarienei vis tiek valgydamas tai, ką paprastai valgai namie, netenki galimybės pažinti šalį iš kitos, neturistinės pusės. Mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti tos šalies virtuvę, David be kita ko pataria prieš važiuojant perskaityti viską, ką tik įmanoma rasti apie norimos šalies maistą: gaminimo knygas, kelionių ir restoranų gidus, maisto žodynus. Taip greičiau ir paprasčiau gaudytis naujoje šalyje ir naujoje virtuvėje.
Cituotą frazę ir patarimus radau knygoje apie Stambulą, kurią pasirinkau, nes norėjau daugiau sužinoti apie Turkijos virtuvę (nors žmonės šneka, kad Turkijos ir Stambulo virtuvės yra du skirtingi dalykai). O sužinoti norėjau dėl to, kad savaitgaliui turiu lėktuvo bilietus į magiškąjį Stambulą. Ir gana ilgą sąrašą patiekalų, kurių noriu paragauti lankydamasi ten. Jei tik mano pakeleivė per daug nesipriešins mano užmojams maitintis svilinto pieno pudingais ir orchidėjų šaknies milteliais pagardintais ledais.
Visi Stambulo kelionių gidai, tinklaraščiai ir straipsniai, rašydami apie Stambule įprastus pusryčius, minėjo menemen - turkišką maišytą kiaušinienę su pomidorais, tad dar prieš keliaudama labai norėjau ją išbandyti. Ir tikrai nenusivyliau. Tai vienas geriausias pastaruoju metu valgytų pusryčių patiekalų: švelniai salstelėję pomidorai, lengvo aštrumo suteikiantis čili pipiras, kreminį pojūtį priduodantis alyvuogių aliejus ir maistingi kiaušiniai. Tobula! O dar užtarkavus ožkos sūrio... mmm, galėčiau viena suvalgyti visą keptuvę. Tikiuosi, patiekalas patiks ir Jums ir ragaudami bent trumpam nusikelsite į ant Europos ir Azijos ribos įsikūrusį Stambulą.

Menemen (turkiška kiaušinienė)
2 dideli itin mėsingi pomidorai (~800-900 g)
1/3 raudonos paprikos
1 čili pipiras
4 kiaušiniai
3 šakelės čiobrelio
100 ml alyvuogių aliejaus
žiupsnelis druskos
Pomidorus nulupkite (nuplikykite ir tada odelė lengvai atsilups), pašalinkite sėklas ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Jei pomidoruose vis dar nemažai sulčių, jas nupilkite ir pomidorus šiek tiek nusunkite. Susmulkinkite čili pipirą ir raudoną papriką. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite čili bei papriką. Pakepkite kelias minutes, kol paprika ir čili suminkštės, bet neapdegs. Tuomet suberkite pjaustytus pomidorus ir nuo šakelių nuskabytus čiobrelio lapelius, išmaišykite ir kepkite kol iš pomidorų išgaruos vanduo (ar bent jau didžioji jo dalis). Kol pomidorai kepa, į dubenėlį įmuškite kiaušinius ir lengvai išplakite su žiupsneliu druskos. Kai pomidorų masė taps pakankamai tiršta, supilkite plaktus kiaušinius ir kelis kartus pamaišykite, leiskite kiaušiniams dar kiek pakepti, išmaišykite ir tiekite. Prie menemen tikrai labai tinka tarkuotas puskietis ožkos sūris, o taip pat kiaušinienę galite pagardinti fetos sūriu.

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis

Šiandien tikriausiai paskutinė šilta diena šiais metais. Ar tik čia man vienai taip atrodo, kad vasara be proto greit praėjo? Na, nors žmonės kalba, kad laikas su metais vis greičiau ir greičiau bėga. Juk kai buvom mokinukai, vasara būdavo tokia neapsakomai ilga, kaip, beje, ir pamokos, kurios, atrodo, tęsdavosi amžinybę. Tad, šiandien dar pasidžiaukim šiluma (kuria vasaros dienomis šiaip jau skųsdavomės, nes juk "kodėl taip kaaaaršta...") ir vakarienės valgykim ledus. Tiesa, minkštus, bananinius, be pridėtinio cukraus, bet puikiai atgaivinančius ir numalšinančius tą piktą "noriu ko nors skanaus" kirminą ir nesukeliančio kaltės jausmo po to. 

Minkšti bananiniai ledai su migdolais ir kakavos pupelėmis
9 prinokę bananai (supjaustyti riekutėmis ir sušaldyti per naktį)
200 ml kokoso pieno
0,5 arb. š. vanilės miltelių (ar vanilės ekstrakto)
30 g skaldytų kakavos pupelių (cacao nibs)
30 g migdolų plokštelių, lengvai paskrudintų ir atvėsintų
Skaldytas kakavos pupeles sumaišykite su migdolų plokštelėmis. Šaldytus ir riekelėmis pjaustytus bananus padalinkite į tris dalis. Į virtuvinį kombainą suberkite trečdalį bananų ir trečdalį kokoso pieno, o taip pat ir trečdalį vanilės miltelių. Įjunkite virtuvinį kombainą ir susmulkinkite bananų masę iki ji taps vientisa. Išverskite ledus į dubenį, užberkite trečdalį migdolų ir kakaos pupelių. Tą patį pakartokite ir su likusiomis dviem bananų, pieno ir vanilės miltelių dalimis. Visas tris dalis gerai išmaišykite, sukrėskite į tiekimui ant stalo skirtą indą, viršų papuoškite migdolais ir kakavos pupelėmis (taip pat galite puošti ir šviežiomis ar džiovintomis uogomis, riešutais ir pan.) ir skubėkite valgyti - ledai labai greitai tirpsta. Nesuvalgytus likusius ledus galite statyti į kamerą, tačiau turėkite omenyje, kad sušalę jie nebebus purūs.

2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais

Juokaudami sakome, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija ir kad turime net 3 milijonus krepšinio trenerių, bet kartu didžiuojamės, jog mūsų rinktinė (ar komandos) deda visas pastangas ir nugali net milžiniškų valstybių krepšininkus. Smagu, kai senukas bevardžiame Kipro automobilių nuomos punkte, turinčiame du automobilius, išgirdęs, iš kur mes, ima vardinti legendinius lietuvių krepšininkus, ar Amsterdamo Magna Plaza prekybos centre įsikūrusio suvenyrų kioskelio pardavėjas leidžiasi į diskusijas apie lietuvių krepšinio stiprybes. Ir kol dar neužsiminėte, kad lietuviai tikrai turi daugiau kuo didžiuotis ir garsinti Lietuvos vardą nei vien krepšinis (ir tikrai turim), išgirsti lietuvių krepšininkų vardus yra žymiai smagiau nei sulaukti gana suglumusio kinės žvilgsnio, net kai penkiomis kalbomis įvardini, iš kur atvažiavai (Lithuania! Lituania! Litouwen! Lituanie! Litauen!), ar replikos "A, Lietuva, aišku žinau - praėusią savaitę buvau Rygoje" iš brito, su kuriuo ką tik intelektualiai aptarinėjai koncertą, iš kurio abu išėjot. Taigi, šiandien, žiūrėdami Europos čempionato finalą, kad ir kaip jis pasibaigtų, būsim tikri, kad garsas apie mūsų krepšininkų jėgą ir Lietuvos vardą plinta vis toliau ir plačiau. Net iki Rio. 
O šio vakaro krepšinio rungtynėms alkiui ir nervams (o pažiūrėjus į visas jau sužaistas rungtynes, neabejotina, kad jų bus) numalšinti siūlau pasigaminti ementalio sūrio skrituliukų, kuriems traškesio suteikia sezamo sėklos, o dūmo skonio - rūkyta paprika, ir kurie puikiai dera prie alaus (tik jei Jums jau virš 18! Ir ne per daug!). Skrituliukams pasirinkau puskietį ementalio sūrį, kuris garsėja savo didelėmis skylutėmis, atsirandančiomis sūrį brandinant, ir puikiai lydosi bei apskrunda kepant. Iš prieš tris mėnesius gautos UAB "Eugesta" dėžės, pilnos daniškų Arla ir Lurpak pieno produktų šis ementalio sūrio pakutis buvo paskutinis. Liūdna, bet juk nepritaupysi sūrio visam gyvenimui, juolab, kad vakar mačiau jo pirkti Rimi. Taigi griebkit sūrį ir einam gaminti užkandžių vakarui. 

Ementalio sūrio skrituliukai su rūkyta paprika ir sezamais
150 g Arla "Emmental" sūrio (1 pakutis)
1 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
1,5 š. sezamo sėklų
Sūrį sutarkuokite stambia tarka, įmaišykite sezamo sėklas ir rūkytos paprikos miltelius ir gerai išmaišykite. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir formele (ar pirštais) formuokite apskritimus: pridėję sluoksnį sūrio mišinio uždėkite medinį pagaliuką/iešmelį ir jį paslėpkite po dar vienu sūrio sluoksniu (iš viso turėtų išeiti 9-10 skrituliukų). Skardą (ar skardas) pašaukite į iki 200 C įkaitintą orkaitę ir kepkite 7-8 minutes, kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus. Stebėkite, kad sūris nesudegtų (geriau jau trumpiau kepti nei per daug). Ištraukę skardą iš orkaitės, leiskite atvėsti ir tada skrituliukus atsargiai nulupkite nuo popieriaus. Skrituliukai paruošti vakarui!

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Vinalia Rustica šventė Monte Pacis Pažaislyje

Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Ruduo man asocijuojasi ne su lietingomis dienomis ar vis didėjančiu saulės trūkumu. Tikrai ne. Ruduo reiškia spalvas visur, kur tik pasisuksi: derliuje, lapuose, danguje. Ruduo reiškia jaukumą. Neabejoju, kad Monte Pacis svetingumo komplekso kolektyvas, jau antrus metus organizuojantis Vinalia Rustica vyno šventę, su manimi visiškai sutinka, nes Vinalia Rustica šventėje netrūko nei spalvų ar jaukumo, nei naujų atradimų ir įspūdžių.
Praėjusią savaitę pradžiugino į elektroninį paštą atkeliavęs kvietimas apsilankyti Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame Monte Pacis svetingumo komplekse vyksiančią Vinalia Rustica šventę. Čia jau antrus metus vyno importuotojai ir Lietuvos vyno gamintojai susirenka papasakoti ir pristatyti lankytojams naujus vynus ir, be abejo, jais pavaišinti. Vos įžengusias pro Pažaislio vienuolyno kiemo vartus mus pasitiko besišypsanti mergina, kuri įteikė Monte Pacis ženklu pažymėtas vyno taures ir palinkėjo gero vakaro. Iš tiesų, apeiti visus raudonus, baltus, rausvus, putojančius ir net nealkoholinius vynus pristatančius vyno stendus, paragauti siūlomų vynų ir išsiklausinėti apie kiekvieną vyną būtų prireikę visos dienos (užtat gerai, kad šventė vyksta dvi dienas). Be vyno, čia taip buvo galima rasti Sakiškių alaus stendą (kuriame, beje, merginos informavo, kad šią savaitę Sakiškių alus išleidžia naujo - jau ketvirto - skonio alų, tad dabar labai smalsu, koks jis), paragauti Gerėja sūris sūrių (o jie sūrius gamina tik iš nepasterizuoto pieno, todėl visos gerosios pieno savybės ir vitaminai, kuriuos karvutė surenka iš žolės, išlieka!), Šušvės midaus ir kitų (prie kurių mes tiesiog nebespėjome prieiti). 
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Monte Pacis ir aplinką, stalus ir stendus puošę "Studija Si 888" meistrai tikrai pasistengė sukurti stebuklingą rudenišką nuotaiką. Neįtikėtina, bet papuošimui jie sunaudojo 100 kg obuolių, 480 kg vynuogių, 1 400 gėlių žiedų ir kitų elementų. Ir, nors šiaip jau kiemas šurmuliavo nuo šventiškai nusiteikusių lankytojų, atmosfera buvo užburianti ir labai romantiška, ypač į pavakarę, kai nusileido saulė ir Liepų alėjoje padengtą stalą apšvietė tik jį puošiančios žvakės.

Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Jau visai sutemus Monte Pacis restorano šefas Ernestas Viršilas pakvietė svečius vakarienės, kurios meniu buvo specialiai sukurtas taip, kad derėtų prie lietuviško uogų ir vaisių "Gintaro Sino vyno".

Atmosfera, maistas, gėrimai, žmonės - viskas buvo tikrai magiška, tad gailėjausi nepasiėmusi su savimi DSLR fotoaparato, kad ta magija galėčiau pasidalinti su jumis (atsiprašau dėl savo kelių nelabai kokybiškų nuotraukų, darytų telefonu, bet visą grožį galite pamatyti profesionalaus fotografo nuotraukose).
Nuotrauka Monte Pacis / Justo Samaliaus
Nuotraukos Monte Pacis / Justo Samaliaus
Vakarienę pradėjome paštetu (kuris buvo siurprizas, neįtrauktas į meniu), toliau sekė krevetės, keptos chorizo aliejuje, suteikusio joms aštrumo, patiektos su wakame jūros dumblių salotomis, agurkų granite ir krevečių kapotiniu bei akomponuojamos lietuviško rožinio vaisių ir uogų vyno. Antrasis patiekalas buvo trimis skirtingais būdais ruošta kiauliena (papilvė, išpjova ir sprandinė), patiekta su šviežiomis bulvytėmis ir grybų padažu - sutiksiu su Indre, kad papilvė tiesiog tirpo burnoje. Prie šio patiekalo buvo parinktas raudonas uogų vynas, kurį nuo šiol skelbiu savo mėgstamiausiu raudonu vynu - švelnus, su netikėtu uogų (mėlynių? juodųjų serbentų?) skoniu.

Kadangi trečiasis meniu patiekalas buvo žuvis, skonio receptoriams atšviežinti svečiams buvo patiektas obuolių šerbetas su karamelizuotais riešutais - puikiai jaučiamas šviežiai spaustų obuolių sulčių skonis tikrai atgaivino. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjome pasilikti ir paragauti kitų dviejų patiekalų - meduje marinuotos kuprės bei Pažaislio obuolių obuolienės, patiektos su lietuviško sūrio kremu, bet tikrai pavydžiai spoksojome į kitų svečių Facebook ir Instagram paskyrose pasidalintas šių patiekalų nuotraukas.
Dėkui organizatoriams už kvietimą ir puikią šventę, dalyviams - už kantrybę aiškinant apie skirtingus vynus ir jų savybes, o svečiams - už puikią kompaniją ir šypsenas.

Ir dar, kadangi kažkaip neradau, kur dar kartą išreikšti savo naujai įsižiebusią meilę lietuviškam vynui, pasikartosiu: lietuviškas Gintaro Sino vynas yra tiesiog nepakartojamas!

Jau šventės vakarą įsigijome desertinio obuolių ledo vyno (kuris, kaip ir dauguma ledo vynų, yra kiek brangesnis ir saldesnis už savo kolegas vynus). O kitą vakarą, vykdama į svečius, užsukau nusipirkti dar du Gintaro Sino vynus - pusiau saldaus aviečių vyno ir jau mano minėto raudono uogų vyno. Vynotekoje pasiteiravus, kur stovi lietuviški vynai, pardavėjas gana nesmagiai mostelėjo ranka "Čia, bet tik tiek..." - Gintaro Sino vynai ir buvo visa lietuviško vyno pasiūla. Vis tik, man labai džiugu, kad ta pasiūla atsirado ir kad ji visai neprasta, tad turėdami galimybę, būtinai paragaukite.