Akimirkos gegužę

Valgomos:

• Jei atsibodo mokėti milijonus už parduotuvinį kokoso pieną (juolab vartoti jį su visais tirštikliais ir standikliais, guaro ir kitomis gumomis), jį pasigaminti visai nesunku ir daug pigiau. 
• Dažnai naudojantiems šviežias citrinos sultis pristatau 31 būdą citrinos žievelei panaudoti.
• Girdėjote apie naują startupą Vilniuje? Anticafe! Šioje kavinukėje mokėsite už praleistą laiką, o kava, arbata ir internetas - nemokami. Čia taip pat galėsite atsinešti savo gėrimų ir maisto, jį pasišildyti, žaisti stalo žaidimus. Idėja įdomi, žiūrėsim, kaip pasiseks. 
• Tinkama mityba yra svarbi gyvenimo sritis, tad įdomu skaityti žmonių savęs ieškojimus ir atradimus.  

Mažiau valgomos:

• Kokia žavingai saulėta ir spalvinga Korsikos sala šiose nuotraukose. Buvę ten, sako, kad Korsika, nors ir Prancūzijos dalis, tačiau visiškai ne prancūziška, o ją aplankyti - būtina. 
• Jei vis neprisiruošiate pasisodinti nors nediduko darželio, kur augtų naminės salotos, pomidorai ir vienas kitas egzotinis augalas, kurio pavadinimo net jūs patys neperskaitote, įkvėpimo suteiks šis ir šis pasakojimas, puikiai iliustruojamas nuotraukų. Sako, gera žiūrėti į dirbančius žmones. 
• Kai už lango taip šilta, dirbti visaaaai nesinori. Bet nesinori ir kad viršininkas rastų bevėpsantį pro langą, tad šis 21 patarimas kaip atrodyti itin užsiėmusiu darbe pravers. Smagaus vėpsojimo!
• Naujas tinklalapis - Entouriste, kuriame puikūs fotografai iš viso pasaulio demonstruoja savo aplankytų vietų nuotraukų albumus, kuriuos įdomu pavartyti ne tik tose egzotiškose vietovėse jau pabuvojusiems, bet ir besiruošiantiems ten keliauti. Beje, prisidėti savo nuotraukomis galite ir jūs. 
• Dauguma siekiame tobulumo, pergyvename, kai padarome vieną mažą klaidelę, kai nusižengiame savo mitybos taisyklėms ar užstringame sakydami sveikinimo kalbą. Tačiau tobulumas yra nuobodu, nuspėjama ir visai nevilioja. Graži istorija, kodėl visai nebūtina būti tobulu.  

Etna ir Piazza Armerina

Garsus senas kalniukas Sicilijos rytinėje pusėje - vis dar tebeveikiantis Etnos ugnikalnis. Artėjant link jo, jau iš toli pradeda matytis ugnikalnio kontūrai, pasislėpę už baltų debesų, kuriuos kartais sudrumsčia dūmelis iš Etnos kraterių. Važiuojant kalno viršun, kraštovaizdis po truputėlį keičiasi: kažkur pradingsta saulutė, vis mažiau žalumos, kol galiausiai pastebi, jog važiuoji per senai lavos užpiltus laukus, per kuriuos kažkas visai neseniai nutiesė kelią. Šalikelėje tebestovi kažkada per ugnikalnio išsiveržimą palikti namai išdaužtais langais, kitų namų tekyšo tik stogai, o treti - naujai apgyvendinti. Kylant aukštyn, temperatūra krenta ir imi jaustis tarsi Islandijoje, o ne Italijos pietuose. Privažiavimas prie Etnos galimas iš dviejų pusių. Mes pasirenkame pietinį, populiaresnį tarp turistų. Nuo Rifugio Sapienza viešbučio pavasario ir vasaros mėnesiais funikulierius kelia iki Etnos kraterių. Na, tiesa, po to dar tenka iki kraterių važiuoti grandinėmis apmautais sunkvežimiukais. Pasikėlimas funikulieriumi kainuos apie 30 eurų, o už kelionę sunkvežimiuku sumokėsite dar apie 15 eurų. Brangoka. Nuo kalno nusileidusi italų šeimyna atrodo itin nelaiminga. Gal sušalo, o gal pavargo kelias valandas duotis po Etnos kraterius. Tačiau, jei tik giedra, vaizdai nuo kalno atsiveria nuostabūs.

---

Sicilijos salos viduryje netoli nediduko miestelio Piazza Armerina stovi 4 a. romėnų vila Villa Romana del Casale. Jos mozaikinės grindys sutraukia būrius lankytojų. Patikėkit, tikrai būrius. Ypač moksleivių, kuriuos ten, matyt, mokytojos veža per prievartą. Tačiau vilos dydis ir mozaikinės grindys, likusios freskos ant sienų pasakiškos ir palieka nepakartojamą įspūdį. Ypač pagalvojus, jog jos sudėtos ir nutapytos prieš 17 amžių.

Sciacca ir Agrigento

Sciacca - miestelis Sicilijos pietvakariuose, visai nepelnytai ne itin populiarus tarp turistų. Miestas garsėja kaip žvejų uostas, kur kasdien nuo pirmos valandos iš uostan grįžusių žvejų gali įsigyti žuvies ar jūros gėrybių. Sciacca buvo įkurta kaip terminių versmių kurortas 5 a. prieš mūsų erą ir terminės versmės tebeveikia iki šiol. Vaizdai ir vieta tikrai nuostabūs, miestelis neturistinis, todėl išlaikęs savo originalumą, išskirtinumą, kainos mažesnės, žmonės draugiškesni, nors ir retas šneka angliškai (tačiau ir likusioje salos dalyje retas kuris gyventojas mokės nors vieną užsienio kalbą). 

---

Viena geriausiai išsilaikiusių graikiškų vietovių pietiniame Sicilijos krante - netoli Agrigento esantis Valle dei Templi slėnis. Iš tiesų, nepaprasta kažkur Sicilijos pietuose rasti antikinės Graikijos statinius. Agrigento šventyklų slėnis platus, tačiau šildomas malonių saulės spindulių yra puiki vietelė praleisti popietę ir įsivaizduoti, kad lankaisi Atėnuose.

Sicilietiški migdolų sausainiai

Maršrutas, miestų aprašai, lankytinos vietos, mafijos istorija, vairavimo ypatumai... sėdžiu, galvoju, ką dar pamiršau pasidomėti apie Siciliją. O gi, maistas! Dar prieš kelionę susirinkau informaciją, ko ieškoti, ko vengti, kaip prašyti ir kur nueiti. Pasižymėjau, ką paragauti: arancini (ryžių kamuoliukai su mėsos įdaru - ✓), pane con la milza (bandelė su blužnimi), pasta alla norma (makaronai su baklažanais ir rikota - ✓), genovesi (kepinukai su saldžiu plikytu kremu, dar vadinami vienuolės krūtimis - ✓) ir t. t. Pasticcini di pasta di mandorle arba trumpiau - pasticcini di mandorla taip pat yra vienas Sicilijai būdingesnių desertų. Sicilija garsėja savo migdolais ir iš jų gaminamu marcipanu. Tiesą pasakius, senais laikais vienuolės maldavo migdolus ir gamindavo marcipaninius gardumynus, tarp jų ir pasticcini di mandorla (liet. migdolo sausainiai) sausainius, papuoštus cukruota vyšnia ar migdolu bei apibarstytus miltiniu cukrumi. Iš išorės jie atrodo trapūs, tačiau iš tiesų yra minkštučiai ir drėgni. 

Migdolų sausainiai Sirakūzų kepyklėlės vitrinoje

Marcipaniniai saldumynai Erice esančioje garsioje Pasticceria di Maria Grammatico

Migdolų sausainiai // Pasticcini di mandorla
300 g migdolų
300 g cukraus
2 didelių kiaušinių baltymai
keli lašeliai migdolų ekstrakto
sveikų migdolų arba sirupe mirkytų vyšnių papuošimui

Nuplikykite migdolų riešutus karštu vandeniu, nusausinkite ir nulupkite odelę. Migdolus bei cukrų supilkite į virtuvinį kombainą ir smulkiai sumalkite. Iš lėto supilkite baltymus bei migdolų ekstraktą ir išmaišykite tešlą iki ji taps formuojama (t.y. minkštoka, bet paspaudus, įspaudas liktų). Tešlą sukrėskite į konditerinį maišelį su antgaliu ir išspauskite sausainius ant kepimo popieriumi išklotos skardos (galite išdėti ir šaukštu ar rankomis suformuoti rutuliukus), papuoškite migdolais ar vyšniomis ir palikite apdžiūti bent 4 valandoms, o geriausia - per naktį (arba galite kelioms valandoms į dėti į šaldytuvą). Kepkite sausainius 200 С temperatūroje iki jie vos vos paruduos (8-10 min.). Leiskite atvėsti, apibarstykite miltiniu cukrumi ir štai - Sicilijos skonis namuose.
Receptas iš Z Tasty Life. 

Migdolinis sausainis ir taurė balto sicilietiško vyno - savaitgaliui pasiruošta. 

Sicilija

Jeigu dalyvausit Kas laimės milijoną ir paskutinis klausimas bus populiariausia 2013 m. pavasario lietuvių atostogų vieta, jau galite šauti šampaną, nes atsakymas neabejotinai bus Sicilija. Ryanair'as šį pavasarį pasistengė ir atvėrė Kaunui dvi naujas kryptis - į Trapani, Sicilijoje ir Cagliari, Sardinijoje. Po tokios nesėkmingos pavasario pradžios labai norėjosi šiltos Italijos saulės. Ir vyno. Na, ir dar viso to gero, ko yra tik Italijoje.

Tačiau Sicilija, pasirodo, nėra tik Italija. Sicilija - tai Italija, Graikija, Tunisas, Prancūzija ir Ispanija viename. Dėl puikios geografinės pozicijos Viduržemio jūroje sala buvo okupuota ir perokupuota, užgrobta, užkariauta ir perstatyta. Visos istoriškai svarbios kultūros jaučiamos ne tik architektūroje, tačiau ir maiste, bendravime, net gamtoje. Man, kaip visiškų lygumų gyventojai, kalnai kalneliai padarė didžiausią įspūdį. Ir miestai, išsidėstę abipus tarpeklio, per kurį taip kasdieniškai eina keli tilteliai. Ir gatvės, prie kurių privažiavus paaiškėja, kad net ir su mažiausia mašinėle neprivažiuosi, nes gatvė - tai laiptai. Laiptai, kurie rangosi į visas puses, turi savo sankryžas ir posūkius. 

Suprantama, tik nusileidus, labiausiai į akis krito žaluma. Jei pamenat, balandžio viduryje pas mus dar buvo sniego. O čia žalia žalia, net akis skauda. Na, nors tiesa, vėliau sužinojom, kad žiema Sicilijoje irgi baigėsi tik kelios dienos iki mums atvykstant - iki tol lijo lietus, buvo apniukę ir nelabai šilta (na, nors italų šilumos supratimas toks savotiškas, jie ir prie +22 С vaikšto su kailinukais). 

Kadangi Sicilija garsėja vynais (okay, jie tik gal prieš dvidešimt metų ėmėsi veikti pasaulinėje vyno rinkoje), negalėjome neparagauti, t. y. neapsilankyti vyninėje. Nors vienas garsiausių Sicilijos gamintojų yra Planeta, tačiau pasirinkome kiek mažesnį, arčiau "namų" (vietos, kurioje gyvenome) esantį Feudo Arancio. Trumpa istorija (tikrai trumpa), turas po rūsį ir entuziastingo gido Andrea pasakojimas apie gaminamą vyną ir jo skirtumus. Vynuogynai ir vyninė prabangi, nors ir ne sezono metu, tačiau sutvarkyta, išpuošta gėlėmis. Manau neveltui sklinda gandas, kad prie jos išlaikymo prisideda Cosa Nostra. 

O šnekant apie mafiją... et, taip tikėjausi ją sutikti, deja, deja. Bjaurybės Palermo carabinieri matyt bus visus išgaudę. Tačiau siciliečiai stengiasi išnaudoti šį savo tautinį simbolį, todėl il Padrino ir kitokius mafijos atributus pamatysite suvenyrų parduotuvėlių vitrinose: pradedant magnetais, baigiant seilinukais. O ištaikę progą, galėsite ir Mafijai skirtą muziejų aplankyti. 

Aišku, važiuodamas į Italiją, tikiesi itališko vairavimo. Sicilijos vairavimo ypatumai pasižymi greičio ribojimo ženklais "10" ir "20" ten, kur pas mus būtų "40". Bet čia turbūt tuos skaičius reikia padauginti iš 10, nes patys italai tų ženklų nei mato, nei į juos reaguoja. Važiuoji sau 40 km/h greičio zonoje per tiltą su dviguba ištisine linija 90 km/h greičiu, o tave lenkia visi iki vieno automobiliai. Nes per lėtai važiuoji. Gatvės, kurios Lietuvoje tiktų tik dviračiams, Sicilijos miestuose yra beveik pagrindinės. Tačiau per aštuonias dienas saloje neteko matyti nei vienos avarijos. Taigi. Įspūdingai.

Kokia Italija be kavos, tad kavos buvo. Daug ir skanios. Paprastai un caffe normale arba un caffe lungo. Mažučiai lėlės puodukai, bet kava stipri ir kvapni. Ir tik vieną kartą užsisakiusi caffe lungo, gavau americano, taigi visus kitus kartus, tikriausiai neatrodžiau kaip turistė (nes italai turistams vietoj lungo paprastai ruošia americano... neva turistai kvaili ir nežino, kokia turi būti kava :D ).

Smagu būdavo pabusti ir kasryt išvysti tokį vaizdą: saulutė, mėlyna jūra, kaktusas ant stogo.

Apylinkės taip pat buvo viliojančios savo žaluma, kalniukais, gėlėmis ir avytėmis su skambaliukais, kuriais nuo pat ankstaus ryto skambindavo po langais. Aišku, ką joms daugiau veikti.
P. S. visko gali būti, kad artimiausiu metu čia pamatysite ir daugiau nuotraukų iš atostogų. Visko gali būti.

Sicilijos miestai:
Sciacca
Agrigento